Tai klasikinis vėlyvojo geležies amžiaus piliakalnio pavyzdys. Šioje vietoje kyšulį suformavo Nemuno slėnis ir Kartupio upelis. Įrengiant piliakalnį teko tik iškasti griovį iš rytinės pusės šlaitui atskirti. Kasant griovį buvo supiltas akmenimis sustiprintas pylimas. Pasak archeologo, Kartupėnų piliakalnio aikštelėje stovėjo pilis ir jai priklausantys pastatai. Tačiau dabar aikštelės telikusi tik pusė, kitą nuplovė Kartupio vanduo.
XIII a. žiemą Vokiečių ordinas Bisenės pilį sudegino. Tai pirmoji ordino pilis, užpulta Lietuvoje. Netrukus ji buvo atstatyta. Vėliau dar kelis kartus Bisenės pilis buvo užpulta ir sudeginta keičiantis įgulai. Paprastai tokioje medinėje pilyje tam tikrą laiką budėdavo apie 100-ą įgulos karių, kurie keisdavosi pamainomis. Vėliau pilis atstatyta nebuvo.
XI–XV a. pradžios medinės pilys neiškilo staiga: jų užuomazgos siekia žymiai ankstesnius laikus ir yra tiesiogiai susijusios su piliakalnių raida. Visuose kraštuose įtvirtintų vietų atsiradimas ir paplitimas reiškia naujus visuomeninius santykius. Įsitvirtinti reiškė užkirsti kelią priešui, apsaugoti savo turtą, parodyti valdžią. Visos ankstyvosios civilizacijos kilo ir vystėsi mažai miškinguose ir smarkiai uolinguose kraštuose, todėl jų pilys ir įtvirtinimai buvo krauti ar mūryti iš akmenų bei plytų. Medinės pilys ir įtvirtinimai būdingi tik miškingoms zonoms.
Archeologas pasakojo, jog kryžiuočiai pilis ir gyvenvietes sudegindavo, visus paimdavo į nelaisvę, nes žmogus buvo turtas. Tuo metu kryžiuočiai buvo pasiskelbę lietuvių stabmeldžių krikštytojais, Europos remiami kalaviju ir ugnimi siaubė Lietuvos kraštą, todėl nenuostabu, jog ilgus metus jiems buvo jaučiama įgimta neapykanta. Yra siaubingų istorijų tiek apie kryžiuočius, tiek apie LDK karžygius. Viena iš daugelio istorijų / legendų pasakoja, jog kryžiuočiai perrėždavo priešui pilvą, pririšdavo prie medžio ir priversdavo eiti ratu, kol nukris. Taip pat pasakojama, kaip lietuvių kunigaikštis išsprendė dviejų karžygių ginčą dėl pagrobtos merginos: tuo metu buvo grobiama tūkstančiais. Jis tiesiog išsitraukė kalaviją ir padalijo ją pusiau. Kunigaikščiui taip pat nepasisekė, nes tarp pagrobtų lenkų jaunuolių buvo ir merginos mylimasis. Jis keršydamas kunigaikščiui, tuo metu girdžiusiam žirgą, į nugarą paleido keletą strėlių.
Atsiliepimai