Taigi, kaip jau girdėjote šio pasakojimo pradžioje, vietinis dvarininkas Adomas Bartaševičius, įsitikinęs, kad Birštonas gali duoti pajamų, išsinuomojo čia 17 ha teritoriją, pastatė keletą medinių namelių butams ir pirtį. 1856 metais buvo pastatytos pirmosios vilos, vonių patalpos. Kurį laiką Birštonui augti trukdė Stakliškių kurortas, tačiau jį sunaikino išsekęs mineralinis vanduo ir kurorte kilęs gaisras. Tai buvo puiki proga suklestėti Birštonui. XIX a. antrojoje pusėje Birštonas jau buvo visoje Rusijos imperijoje gerai žinomas balneologinis kurortas.
1860 metais Birštone lankėsi garsus keliautojas Sirokomlė. Savo knygoje jis rašė, kad Birštone yra „18 gerai aprūpintų namų, salė pasilinksminimams ir didelis medinis namas maudyklėms, kuriose yra 14 numerių su varinėmis voniomis. Neturtingiems yra atskiras pastatas. Nepaprastas žmonių susigrūdimas yra nežmoniškos brangenybės priežastis Paprasta pirkia, sandėlis, arklidė – visa tai praverčia ligoniams. Senieji šaltiniai labai smarkiai veržiasi: per minutę iki 4 kibirų, o per parą – iki 5 760 kibirų. Tie vandenys sėkmingai veikia nusilpusį virškinimą, geltligę, kaltūną, liaukų ligas, odos išbėrimus, nervų ligas, chroniškus reumatus, vaikų anglišką ligą, moterų ligas ir džiovą“. Jei šiandien kas pasakytų, kad Birštono kurorte gydoma džiova, nepatikėtume. Bet tuo metu kurorto savininkai, norėdami pritraukti kuo daugiau ligonių, reklamuodavo, kad kurorte gydomos įvairios ligos, tarp jų – ir pastaroji.
Iš Birštono buvo nesudėtinga pasiekti Kauną, o Pirmojo pasaulinio karo metais kurortas buvo beveik visai sunaikintas: dingo pirčių įranga, pavogti viešbučių, vasarnamių baldai, net durys ir langai.
Atsiliepimai