Su Raudone siejama garsioji rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę. Legendoje pasakojama, kad ant minėtų Raudonės akmeninių suolų sėdėdavo kunigaikštytė Balanda – Lietuvos kunigaikščio Kęstučio dukra. Ant tų akmenų ji neva kurstydavo pagoniškąją ugnį. Čia ji taip pat slaptai naktimis susitikdavo su belaisviu kryžiuočiu. Kunigaikštytė pamilo tą kryžiuotį ir norėjo su juo pabėgti. Bet sužinojęs kunigaikštis Kęstutis, to krašto valdovas, prakeikęs dukterį ir ją nužudęs. Ir dabar naktimis, kai tyliai šlama šlaito medžių lapai, kai šaltai narsto pro debesis meilės burtų mėnuo, esą galima pamatyti sėdinčios dailios, žavingos merginos pavidalą. Tai pilies dvasia, tos merginos vaiduoklis.
Kitur pasakojama ne apie Kęstučio dukros Balandos nužudymą, bet apie tai, kad toji Balanda šalia Raudonės parko ąžuolo graudžiai apraudojusi nužudytą savo tėvą Kęstutį. Pasipuošusi baltais drabužiais, raudojusi ji dieną ir naktį, ir nuo to laiko pati pilis pradėta vadinti Raudone.
Rytų Prūsijoje XIX a. vokiečių rašytojas ir tautosakininkas Liudvikas Bechsteinas užrašė dar vieną Raudonės legendą apie baltąją Bajerburgo pilies mergelę. Šioje legendoje pasakojama, kad 1337 m. Bavarijos kunigaikštis pastatė Bajerburgo pilį ir šioje pilyje paliko gausią keturiasdešimties riterių įgulą. Jie turėjo sergėti dievobaimingą gyvenimą pilyje. Bet atsitiko priešingai: riteriai gyveno linksmai, lengvabūdiškame jų gyvenime netrūko švenčių, išgertuvių ir meilės nuotykių. Kartą į pilį jie parsivedė krikščionę bajoraitę merginą ir prieš jos valią išniekino. Merginos raudas išgirdo Dievas, žemė prasivėrė ir prarijo kryžiuočių pilį, riterius ir pačią mergelę. Tačiau dėl skaistumo mergelei buvo lemta tapti gerųjų gynėja. Ji perspėdavo žmones dėl nelaimių ir kartais dalindavo jiems buvusius pilies turtus. Toje vietoje, kur kadaise stovėjo kryžiuočių pilis, žemėje atsivėrė praraja. Seniai seniai kažkaip į šią prarają įkrito mažas vaikas, o tėvai beviltiškai jo šaukėsi, niekas nedrįso leistis į pražūtingą vietą. Tik staiga iš jos pasirodė balta panelė, laikanti savo rankose sveiką vaiką, sugrąžino jį tėvams ir kaip netikėtai pasirodė, taip ir pradingo. Taip ji nelaimėlius gelbėjo ne kartą. Atsirado nemažai norinčiųjų pasisavinti nugrimzdusios pilies lobius, tačiau tose žemės gelmėse kartu su mergele gyvena ir jos nepaleidžiantis nelabasis. Ateis laikas, baltoji mergelė nugalės juodąjį velnią ir savo krašte išdalys visus nugrimzdusius pilies turtus.
Žinoma ir panaši, tik paprastesnė, mažiau literatūriška lietuviška legendos versija. Raudonės apylinkės žmonės pasakodavo, kad vokiečių pilaitė įgriuvo į žemę dėl nedoro riterių elgesio su pagrobta lietuvaite.
Atsiliepimai