Vladislovas II Jogailaitis turėjo du vaikus: sūnų Liudviką II ir dukrą Oną. Jie buvo auklėjami Vienos karališkuose rūmuose. Dar tėvui gyvam esant (vivente rege principas), Liudvikas 1508 m. vainikuotas Vengrijos, o 1509 m. – ir Čekijos karaliumi. Tėvui mirus, 1516 m. jis paveldėjo abi karalystes, formaliai jį globojo Šv. Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis, faktiškai valdė didikai. 1521 m. paskelbtas visateisiu ir bandė valdyti pats.
1515 m. įvyko žymusis Vienos suvažiavimas, tiesa, gerokai vėliau pasibaigęs Habsburgų ir Jogailaičių dviguba vaikų santuoka. Ferdinandas I Habsburgas 1521 m. vedė Oną Jogailaitę, o jau minėtas Jogailos provaikaitis Liudvikas II 1522 m. susituokė su Marija Habsburgaite, imperatoriaus Maksimiliano anūke. Istorikai dažnai nepelnytai aiškina, kad čia buvo savotiška Habsburgų apgavystė. Tačiau tai buvo visiškai lygiavertės santuokos. Niekas tuo metu nežinojo, kad Jogailaičių dinastijai ateis pabaiga, o Habsburgų linija taip išsiplėtos.
1526 m. Liudvikas II Jogailaitis su perpus mažesne kariuomene Mohácsu (prie Dunojaus) pastojo kelią į Vengriją įsiveržusiems turkams. Pralaimėjęs Mohačo mūšyje, traukėsi. Teigiama, kad vos dvidešimtmetis Liudvikas buvo numestas žirgo ir nuskendo upėje. Mūšio vietoje įrengtas archeologiniais tyrimais grįstas paminklas žymi karių kūnų radimo vietas. Kai kurie valdovai buvo karaliai-riteriai, dalyvaudavę mūšiuose ir net aukodavę savo gyvybes. Po Liudviko mirties Vengrijos ir Čekijos sostus perėmė Habsburgai.
Ryškiausiai Jogailaičiai Vidurio Europoje pasižymėjo savo mecenatyste. Vladislovo Jogailaičio vardu iki šiol vadinama reprezentacinė Prahos pilies salė, įrengta būtent jo valdymo metu. Šioje salėje įvyko daug svarbių Čekijos istorinių įvykių – nuo svarbiausių balsavimų iki politinių kalbų, joje prisiekė ir prezidentai. Vėliau, Ferdinandui I vedus Oną Jogailaitę, Prahos pilis tapo ir Habsburgų dinastijos politiniu centru. Šių valdovų bareljefai yra ant Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (Aleksoto g. / Muitinės g.) langokraščių Juk jei ne dviejų jaunų Jogailaičių valdovų lemtingos ir iš esmės atsitiktinės žūtys, galbūt Vidurio Europos istoriją keturis šimtus metų būtų kūrusi ne austrų, o lietuvių dinastija.
Po Vladislovo II sūnaus Liudviko II žūties Habsburgai perėmė ir Vengrijos, ir Čekijos sostus. Ši su Jogailaičiais besigiminiavusi ir konkuravusi dinastija išsilaikė Vidurio Europos galios centre iki pat I pasaulinio karo pabaigos, 1918 10 28 d., kada susikūrė Čekoslovakijos Respublika.
Atsiliepimai