Po Karolio IV mirties sostą paveldi sūnus Vaclovas IV Liuksemburgietis (1361–1419 m.), Čekijos (1378–1419 m.) ir Vokietijos (1376–1400 m.) karalius. Dar tėvui gyvam esant, 1363 m. jis karūnuotas Čekijoje, o 1376 m. – ir Vokietijoje. Čekijoje Vaclovas siekė stiprinti karaliaus valdžią, kovojo su didikų sąjungomis, 1394–1396 m. ir 1402–1403 m. buvo jų nelaisvėje. Konfliktavo su bažnyčia, kišosi į jos vidaus reikalus, 1393 m. įsakė nužudyti jo valiai besipriešinantį Prahos vyskupijos generalinį vikarą Joną Nepomuką, rėmė besiformuojantį husitų judėjimą. Istorikai apie šį karalių juokauja sakydami: ,,Ką tėvelis iškovojo, tą sūnelis prauliavojo.“ Jis padarė gal tik kelis gerus darbus. Rūpindamasis daugiausia Čekijos reikalais, prarado įtaką Vokietijoje, 1400 m. buvo elektorių nuverstas, o 1411 m. atsisakė Vokietijos sosto.
Atsiliepimai