Dievo Motinos bažnyčia prieš Týną (čekiškai Kostel Matky Boží před Týnem) yra gotikinė bažnyčia, svarbi architektūrinio Prahos senamiesčio dalis. Tai pagrindinė rajono bažnyčia nuo XIV a. Du bažnyčios bokštai yra 80 m aukščio. Kiekvieno bokšto viršuje yra aštuoni mažesni bokštai, sudaryti iš dviejų-keturių pakopų.
XI amžiuje šioje vietovėje stovėjo romaninė bažnyčia, pastatyta aptarnauti užsienio pirklius, atvykstančius į netoliese esantį Týn kiemą. 1256 m. ją pakeitė ankstyvosios gotikos kūrinys – Dievo Motinos bažnyčia, kuri stovi priešais Týn. Bažnyčia tapo Prahos senamiesčio vokiečių gyventojų traukos centru.
1679 m. į bažnyčią trenkė žaibas, o kilęs gaisras smarkiai apgadino seną skliautinį stogą, kuris vėliau buvo pakeistas žemesniu barokiniu skliautu. Renovacija atlikta 1876–1895 m., o praeitame amžiuje, 1973–1995 m., atlikti dideli išorės renovacijos darbai. Vidus vis dar renovuojamas.
Prie pagrindinio įėjimo yra gotikinė reljefinė skulptūra, vaizduojanti Kristaus nukryžiavimą. Pagrindinis įėjimas yra vakarinėje bažnyčios pusėje, link jo patenkama pro siaurą praėjimą tarp namų priešais bažnyčią.
Interjere išsaugoti originalūs viduramžių baldai. Akmeninis baldakimas, manoma, sukurtas VX a. pab., tikriausiai atkeliavęs iš Matějaus Rejseko dirbtuvės, ir iš pradžių dengė Mirandolos vyskupo Augustino Luciano laidojimo kambarį. Altoriaus centre yra Kristaus Krikšto atvaizdas, o šoninėse plokštėse iškalti Kristaus gyvenimo vaizdai rodo, kad dekorui įtaką padarė Albrechto Diurerio spaudiniai. 1414 m. krikštykla ir yra didžiausia Prahoje. Du labai vertingi vadinamosios Kalevipojos (Kalvarijos) šedevrai datuojami XV a. Lankytojų dėmesį traukia ir vertingi Jano Jan. Mundto vargonai, įrengti 1670–1673 m. Tai vieni iš trijų seniausių Prahoje išlikusių vamzdinių vargonų.
Atsiliepimai